Kaip mus rasti
Kalendorius
Orų prognozė
Sveiki
Mūsų Ugniagesių komandos
Ugniagesių g. 1     LT-74183    JURBARKAS    Juridinio asmens kodas 158312532
Savanoriai ugniagesiai


2021 metų gaisrai ir gelbėjimo darbai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje kilo 8333 gaisrai. Palyginti su 2020 m., kai kilo 8846 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 5,8 proc. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 18 metų.
Pernai gaisruose žuvo 90 žmonių (2020 m. - 95 žmonės), 4 žmonės mirė ligoninėje, o 173 gyventojai (142) patyrė traumų. Gaisruose pernai žuvo 3 vaikai, užpernai - 2.
2016-2020 m. duomenimis, per metus vidutiniškai Lietuvoje kyla 10327 gaisrai, kuriuose žūsta 91 gyventojas, pernai gaisrų kilo 19,3 proc. mažiau, tačiau juose žuvo 3 gyventojais, arba 3,3 proc., daugiau.
Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. 5-erių metų duomenimis, miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvusių žmonių vidurkis - 58 gyventojai, t. y. 1,7 karto daugiau nei miestuose. 2021 m. miestuose žuvo 30 gyventojų (32 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 64 (68 proc.), tai yra 2,1 karto daugiau nei miestuose.
Pernai kilo du gaisrai, kuriuose žuvo 4 žmonės, viename iš jų žuvo ir 3 vaikai.
2021 m. Vilniaus mieste žuvo vienuolika gyventojų, 7 - Anykščių rajono savivaldybėje, 6 - Vilniaus rajono savivaldybėje, 5 - Kauno mieste, 4 - Ukmergės rajono savivaldybėje, po 3 - Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Radviliškio, Telšių, Molėtų, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (31 gyventojas), Kauno (15) ir Utenos (13) apskrityse, mažiausiai - Marijampolės (4), Tauragės (4) ir Telšių (3) apskrityse.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,6 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 55 vyrai, 30 moterų, o devynių žmonių tapatybės nenustatytos, t. y. vyrų žuvo 1,8 karto daugiau nei moterų. Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 57 gyventojai (iš jų 45 gyventojai - nuo 14 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 37 gyventojai (iš jų 16 gyventojų - vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.).
Antradienį ir trečiadienį gaisruose žuvo po 17 gyventojų, tragiškiausia mėnesio diena - 14-oji (ugnis pasiglemžė 9 žmonių gyvybes), nuo 14-tosios iki 30-tosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 66 gyventojai, t. y. 70 proc. žuvusiųjų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis - 64 metai (nuo 45 metų iki 75 metų gaisruose žuvo 44 žmonės, t. y. 47 proc. žuvusiųjų).
Dvidešimt trys gyventojai žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 21 - neatsargaus rūkymo, 19 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi,  11 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 - dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 - dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, 4 - dėl kitų priežasčių. Dar dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 114 gyventojų (2020 m. - 104), iš jų 2 vaikus (1). Nuo ugnies jie apsaugojo 705 pastatus, 172 transporto priemones, išgelbėjo 3781 gyvūną.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus šalyje kyla apie 10 tūkst. gaisrų, iš jų 36 proc. - atvirosiose teritorijose. 2021 m. atvirosiose teritorijose kilo 2165 gaisrai, arba 26,0 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,13 tūkst. hektarų. Palyginti su užpernai, gaisrų čia sumažėjo 25,5 proc. (2020 m. užgesinti 2905 atvirųjų teritorijų gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 735 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno - 385, Klaipėdos - 212, Šiaulių - 209, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.