2024 m. trijų mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų kervirtį šalyje kilo 2151 gaisras, gaisruose žuvo 33 žmonės, tarp jų 1 vaikas, o 46 gyventojai patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 50 gyventojų, iš jų 3 vaikus, 143 pastatus, 20 transporto priemonių, 133 gyvūnus.
Šiemet kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Vasario mėnesį kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 žmonės, o dar vienas gaisras nusinešė 2-jų žmonių gyvybes. Sausio mėnesį kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus.
Miestuose žuvo 8 žmonės (24 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 25 (76 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 3 kartus daugiau žmonių nei miestuose.
Septyni gyventojai žuvo Vilniaus (iš jų 4 - Vilniaus mieste) apskrityje, po 6 - Panevėžio (iš jų 3 - Kupiškio rajone) ir Kauno (iš jų 3 - Kauno rajone) apskrityse, po 3 - Telšių ir Utenos apskrityse, po 2 - Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Šiaulių apskrityje.
Dešimt gyventojų žuvo antradienį, antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 13-tos iki 28-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 21 žmogus (64 proc. žuvusiųjų), tragiškiausias paros laikas - nuo 20 val. iki vidurnakčio, gaisruose žuvo 15 gyventojų (45 proc. žuvusiųjų). Ugnis pasiglemžė 22 vyrų ir 9 moterų gyvybes, o 2 asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusių gaisruose žmonių amžiaus vidurkis - 65 metai.Vienuolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 7 - dėl neatsargaus rūkymo, 4 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 2 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl sprogimų, 1 - elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 3 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų pirmąjį šių metų ketvirtį kilo gyvenamosios paskirties pastatuose - 866, t. y. 40,3 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 28 žmonės (iš jų 21 gyventojas - individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 675 gaisrai, iš jų 428 gaisrai, arba 63,4 proc., dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 186 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc. visų gaisrų), iš jų dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 82 gaisrai) ir pirtys (41). 250 gaisrų kilo transporto priemonėse (11,6 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 162 lengvuosius automobilius. 30 gaisrų kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,4 proc. visų gaisrų).
339 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 15,8 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 100 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 185 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno - 35, Utenos - 22, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose užgesintas 1101 gaisras (51 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 1050 (49 proc.). Ugnis sunaikino 47 pastatus, 38 transporto priemones, 134 gyvūnus, 1333 kv. m gyvenamojo ploto, o 1154 kv. m šio ploto buvo sugadinti.
Pagrindinės gaisrų priežastys - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (22,9 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (14,3 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3,4 proc.), neatsargus rūkymas (1,9 proc.). Be to, įregistruoti 37 padegimai (1,7 proc.), o 224 gaisrų (10,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
